| 4.Didysis potvynis |
|
 Po Shilen dingimo, Eva buvo įpareigota valdyti vandenį. Bet Eva buvo bailios prigimties, o po jos vyresniosios sesers siaubingo nušalinimo ir karo tarp dievų, ji tapo dar baikštesnė. Kad išvengtų sunkios atsakomybės naštos, kuri krito jai ant pečių, ji iškasė tunelį vidury ežero ir pasislėpė.
Be vandens dievybės, kuri valdytų vandenį, vandens dvasios buvo sumišusios ir pradėjo betiksliai klajoti. Per daug vandens sutekėjo į vieną vietą ir suformavo didžiąją pelkę. Vanduo netekėjo į kitą vietą ir toje vietoje susidarė dykuma. Dažnai dalis žemyno staiga paskęsdavo ar kokia nauja sala netikėtai iškildavo iš niekur. Kai kuriose vietose lijo dieną ir naktį kol galiausiai viskas nebuvo užtvindyta, išskyrus aukščiausiųjų kalnų viršūnes.
Nebuvo tokios vietos kurioje nebūtu vandens, visi gyvi gyvūnai spietėsi bandomis bandydami išsaugoti savo gyvybes ir dalis žemės tapo pragaru. Visi ir vandenyje ir žemėje, visi gyvi padarai kentėjo. Visu gyvų padarų vardu milžinai maldavo dievų pagalbos.
Einhasad ir Gran Kain ieškojo visur kol galiausiai surado tą ežerą, kuriame slėpėsi Eva.
"Eva pažvelk kas atsitiko, tik todėl kad tu vengei savo atsakomybės. Tu griauni harmoniją šiame kontinente, kurią mes kurią mes kūrėme visomis savo išgalėmis. Aš daugiau nepakęsiu tavo neklausymo." Einhasad buvo taip įniršusi, kad net jos akys ryškiai degė įtūžio liepsnomis.
Dėl potvynio nesuskaičiuojama daugybė milžinų ir kitų gyvų padarų persikėlė į Shilen pasaulį. Tai privertė Einhasad smarkiai pavydėti Shilen. Drebėdama iš baimės, Eva pasidavė motinos valiai. Kai Eva perėmė vandens valdžią į savo rankas, negandos po truputį baigės. Tačiau nebebuvo įmanoma atstatyti pasaulio kuris gulėjo po griuvėsiais.
|
|
Lineage kilmė
Serverio kūrimas
