| Prologas |
|
 Jis giliai ikvėpė, įtraukė dūmų ir po truputį juos iškvėpė. Dauguma jo veido buvo paslėpta su plonu senu gaubtuvu už jo buvo likusi vien plika tamsa. Iš po rūkstančios pypkės buvo neįmanoma suprasti ką jis dabar darys. Jis prisistatė kaip dainius iki dabar niekas juo netiki, jo balsas buvo menkas ir šiurkštus ir mes įtarėme, kad jis keliavo pavojingu mišku vienas..
Kad ir kaip ten, jis pasiūlė mums pasiklausyti istorijos, jeigu tik pavaišinsime jį vakariene ir laužo šiluma. Mes sutikome, vien dėl to, kad nesugebėjome palikti jo vieno šaltoje naktyje. Mes įsipatoginome prie laužo, paruošę savo ginklus, galimam pavojuj ir laukėme kol jis pradės savo pasakojimą. Naktis buvo ledinė, o jo silpnas balsas lėtai sklido po kalną ir jo apylinkes. Pasidėjęs pypkę, jis pravėrė burną ir pradėjo pasakoti.
|
| Reitingai |
|
Balsuoti gali tik nariai.
Prašome prisijungti arba prisiregistruoti.
Nėra reitingų.
|
Domenų registravimas
|
Lineage kilmė
Serverio kūrimas
